Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
  • Linkedin
Tel.: (8-37) 38 67 48

Grinių šeima

griniuskazysGrinių šeima - ateiviai iš Rytų Lietuvos. Būdamas prezidentu, Kazys Grinius domėjosi savo pavardės etimologija, rašė, kad Grinių pavardė Lietuvoje gana paplitusi ir, jo nuomone, gali būti kilusi iš žodžio „grynas“. Vincas Grinius pasakojęs, jog jų giminė į Užnemunę atsikėlė prieš 300 metų.

Kazio Griniaus tėvai - Vincas Grinius ir Ona Griniuvienė gyveno Valčiuvos kaime. Tėvas gimė 1837, mirė -1915. Ona Griniuvienė gimė 1839, mirė- 1919. Ji buvo giliai tikinti moteris, atsidavusi mama. Kalbėjo tik lietuviškai. Vincas ir Ona Griniai susituokė1863. Griniai susilaukė 11 vaikų. Gimė 7 berniukai ir 4 mergaitės. Du berniukai mirė maži, dvi sesės mirė jaunos. Mamos manymu, Kaziukas gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Pirmieji Kaziuko atsiminimai jam būnant bene trijų metų. Jis pakėlė po aslą rėplinėjančią dvejais metais jaunesnę seserį ir iš džiaugsmo suriko: „Žiūrėkit Magdę pakėliau.“ Džiaugsmas truko neilgai – berniukas paleido iš rankų sesutę, ji pradėjo rėkti. Atskubėjusi mama davė vaikui pylos.

Paaugęs Kaziukas, kaip visi valstiečių vaikai, paragavo piemens duonos. Pirmiausia Kaziukas ganė žąsis, o kiek paaugusį tėvai pristatė kiaules ganyti. Ganydamas su vaikais prisimanydavo visokių žaidimų, miške uogavo, grybavo, riešutavo. Su kitais vaikais mindavo mįsles, pasakojo pasakas.

Kazio Griniaus vaikystės metais lietuvių tauta buvo ant išnykimo ribos. Po sukilimo prasidėjo juodžiausias lietuvių tautos istorijos laikotarpis. 1863 sukilimo metais, Lietuva neteko dalelės bajorijos ir inteligentijos. Šviesiausi ir inteligentiškiausi žmonės žuvo, po sukilimo buvo išsiųsti į Sibirą arba emigravo į užsienį. Užguitą beraštį lietuvį, rusai stengėsi surusinti, 1864m uždraudė lietuvišką spaudą.

Mokslus Kaziukas pradėjo namuose. Skaityti lietuviškai jį išmokė mama, verpdama prie ratelio. Šie mokslai užtruko dvi žiemas. Po to tėvas parvežė marmurinę lentelę ir mokė jį rašyti.

Kaziukas buvo imlus mokslams, todėl tėvai nusprendė jį leisti mokytis į valdišką – valsčiaus mokyklą, tikėdamiesi jį vėliau išleisti į kunigus. Devynių metų Kaziuką, 1876 m. rudenį, tėvai atvežė į pradžios mokyklą Čystos Būdos kaime. Kaziukas šioje klasėje išbuvo du mėnesius , po to jį perkėlė į kitą klasę. Kitą rudenį tėvai jį išleido mokytis į Marijampolę. 1878 metais jis bandė stoti į Marijampolės Gimnaziją, bet nepasisekė su aritmetikos užduotimi. Grįžęs namo, prašė tėvo nusamdyti mokytoją, kuris jį parengtų į antrąją gimnazijos klasę. 1879 jis laikė egzaminą į antrąją klasę, bet neišlaikė ir buvo priimtas į pirmąją klasę. Kazys Grinius kartu su Vincu Kudirka laikė egzaminą į septintąją klasę. Šis šviesuolių susitikimas virto draugyste, jie abu aplink save telkė inteligentiškus žmones, vėliau vadintus varpininkais. Jie abu leido laikraštį „Varpas“.

 

griniusseina

Dr. K.Grinius apie visuomenę, valstybę ir gyvenimą

„Šešiasdešimt septynerius metus dirbau ir tebedirbu pagal savo išgales lietuvių visuomenės darbą. Apie septyniasdešimt metų išsilaikyti vienoj politinėj partijoj ir nenukrypti ne visiems pavyksta.“

„Išgyvenau ir gerų, ir blogų dienų. Buvau vertinamas, buvau smerkiamas. Kentėjau rusų caro valdžios persekiojimus ir įvairių okupantų paniekinimus. Kovojau savo įsitikinimų, idėjų, tikslų besiekdamas.“

„Mano visuomeninis patyrimas augo moksleivio suole, studento veikloje, gydytojo darbe, žurnalisto ir redaktoriaus kėdėje, socialinės globos draugijoje, sveikatos reikalų tvarkyme, besirūpinant dviejų pasaulinių karų tremtiniais – lietuviais. Jis brendo keturių Lietuvos Respublikos demokratinių seimų kadencijoje, ministerio pirmininko ir Respublikos prezidento pareigose.“

„Kaip Vincas Kudirka dirbo be jokių sąlygų su dideliausiu pasiaukojimu, taip ir aš stengiausi visą gyvenimą atlikti savąsias pareigas, negalvodamas ar būsiu pagirtas, ar papeiktas, nukentėsiu ar kokią naudą turėsiu“

„Kviečiu lietuvius daugiau aukotis savųjų dorų tikslų ir ypač Lietuvai laisvę bekovojant! Noriu, kad šiuo atveju mano tautiečiai, o ypač jaunuomenė, daugiau rizikuotų ir didesniu entuziazmu kovotų!“

Aukščiausios Lietuvių Tautos dvasinės ir medžiaginės gerovės galima pasiekti tik laisvoje, nepriklausomoje, demokratinėje Lietuvos Respublikoje“

„Kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet ne per anksti“

Apie dr. K.Grinių

„Jau gimdami atsinešame skolą tiems, kurie gyvena iki mūsų ir savo darbais, kovomis ir aukomis padarė musų gyvenimą geresnį ir teisingesnį. Savo gyvenimu, darbais ir kūryba privalome skolą grąžinti, atminti juos ir stengtis perduoti tą atminimą ateities kartoms.“

G. Ilgūnas

„Jis mylėjo laisvę ir toleranciją, bet ne toleranciją žmogaus laisvės išniekinimui, ne toleranciją skurdui ar laisvo žodžio priespaudai. Todėl Kazys Grinius visada išliko laisvės kovotojų ir gynėjų, skriaudžiamo, kankinamo ar naikinamo žmogaus pusėje“

dr. V. Bildušas

„Prezidento Kazio Griniaus dvasinis testamentas – mylėti savo tautą, visada gailėtis jos ir užjausti, branginti ir stiprinti nepriklausomą Lietuvą – tai šventasis valstybės pamato akmuo, ant kurio stovime ir stovėsime“

Prezidentas A. Brazauskas

„Jo galingosios dvasios pavyzdys sustiprins ne vieną apilsusį. Akistata su Prezidento K. Griniaus darbais ir veikla tesustiprina ir tesuvienija!”

R.Gudaitis

„Jis buvo didelis humanistas, politikas ir taurus žmogus. Jo pavyzdys skatina mus spartinti kūrybinį žingsnį, vis tvirčiau mylėti savo Tėvynę ir jai paaukoti visą savo energiją.Jis rodo, su kokiu veržlumu ir energiją reikia dirbti šiandiena, kai Lietuva atvertė naują savo istorijos lapą“

akad.J.Kubilius

„Jis yra pavyzdys mums visiems be amžiaus skirtumo.Ypač jaunajai kartai.Pavyzdys, kaip reikia mylėti savo tautą, kaip reikia gerbti savo valstybę, kaip gerbti ir mylėti žmogų “

Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus

Dr. Kazys Grinius