Vidiniai progimnazijos mokytojų mokymai padėjo įsivardinti progimnazijos mokytojų vedamų pamokų stiprybes ir pastebėti šiuolaikiško mokymosi bruožus

mok1
mok2
mok3
mok4
mok5
mok6
mok7
mok8
mok9
mok10
mok11
mok12
mok13
mok14
mok15
mok16
mok17

Mokytojai mokosi nuolat: ir tuo metu, kai veda pamokas, bendrauja su mokiniais, jų šeimos nariais, ir tada, kai mokiniai atostogauja.  Šiais metais mokinių žiemos ir pavasario atostogų laiką progimnazijos mokytojai skyrė mokymuisi kartu, siekdami paanalizuoti šiuolaikinio ugdymo aktualijas, kurios nagrinėjamos Geros mokyklos koncepcijos ir atnaujinto ugdymo turinio diegimo kontekste. Didelę dėmesio dalį skirdami mokymosi pasiekimams ir mokinio pažangą lemiančių veiksnių analizei, kad dar kartą įsitikintų, kaip didaktiniai ir pedagoginiai sprendimai veikia mokinių mokymąsi. Vidinių progimnazijos mokytojų mokymų metu buvo nagrinėjami praktiniai pamokų scenarijų pavyzdžiai, konkrečios mokymosi situacijos, patirtys, akcentuojami tiek pamokos struktūros, tiek jos efektyvumo (nuo uždavinio iki rezultato) aspektai. Taip pat buvo paliestas nuotolinio mokymosi ir su juo susijusių atradimų, praradimų ir jų kompensavimo klausimas. 

Mokymus, kurių tema „Mokymosi pasiekimus ir pažangą lemiančių veiksnių analizė. Efektyvios pamokos struktūra“ vedė ir mokytojų mokymąsi moderavo lektorė Olivija Saranienė, vadovaujančioji mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, švietimo konsultantė, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Lyderių laikas“ savivaldybių kuratorė.  

Darbas grupėse, mokymasis kartu padeda ne tik išmokti, bet ir formuoti mokinių santykius. Todėl mokytojai, kartu kurdami efektyvaus mokymosi scenarijus ir juos analizuodami, pristatė daug mokymosi veiklų, kurios yra kvietimas aktyviau mokytis.   

Lektorė, kartu su mokytojais, peržiūrėdama pateiktus pamokų pavyzdžius akcentavo, kad progimnazijoje vyrauja socialus mokymasis, pažinimo kompetencijų ugdymas. Tokios tendencijos aiškiai matomos tikybos, matematikos, geografijos pamokose (mokytojos I. Malaukytė, A. Pabiržienė, R. Milkaitytė). Fizinio ugdymo mokytojų pamokos turi labai daug savivaldžio mokymosi bruožų, savo ir kolegų pamokas apibendrino mokytoja R. Radišauskaitė.  

Anglų kalbos mokytojų pamokose vyrauja tikslo, uždavinio ir vertinimo vienovė (kolegų kurtą pamokų scenarijų pateikė mokytoja J. Ormerod).  

Analizuojant pradinių klasių mokytojų pateiktą pamokos scenarijų, pastebėta, kad pamokos orientuotos į dalykinių kompetencijų ugdymą, vyrauja mokytis padedantis vertinimas (pamokos scenarijų pristatė mokytoja K. Galkuvienė). 

Buvo išskirtos progimnazijos mokytojų pateiktų pamokų stiprybės: aktyvus mokymasis, priemonių ir šaltinių įvairovė, mokinį įtraukianti pamokos struktūra, pamokų įprasminimas, mokymasis kitose aplinkose, mokymosi aplinkų įvairovė, integruotas, aktualizuotas turinys, mokymąsi skatinanti atmosfera, orientavimasis į rezultatą, mokytojo pagalba mokantis, mokomosios medžiagos pateikimas, nurodymų aiškumas, mokinių savarankiškumo ugdymas, iššūkių optimalumas, intriguojantis turinys, refleksija (formuojamasis vertinimas). 

Mokymų metu nagrinėta grįžtamojo ryšio svarba. Grįžtamasis ryšys tampa formuojamuoju tik tada, kai besimokantysis, remdamasis jam suteikta informacija, siekia pagerinti savo rezultatus.​Veiksmingo grįžtamojo ryšio paslaptis – nepakanka pasakyti, kas negerai; reikia pateikti nurodymus dėl tolimesnių veiksmų ir sudaryti galimybę pamokoje tai padaryti. 

Šiuos mokymus baigė 86 proc. progimnazijoje dirbančių mokytojų. 

 

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Rabizaitė