Mano namelis Tolerancijos gatvėje

                                    Mano namelis Tolerancijos gatvėje

Tolerancijos gatvelėj

Stovi daug gražių namelių.

Jie visi tokie skirtingi

Ir truputį paslaptingi.

Vieni – su mažais langeliais,

Kiti – su aukštais stogeliais.

Dar kiti – visai balti,

Ar gėlytėm išpuošti.

O kodėl tokie jie gražūs?

Nes skirtingi – nepanašūs.

Juk nereikia vienodų –

Būtų baisiai nuobodu.

Džiūgauja danguj saulutė -

Gera šioj gatvelėj būti.

Spinduliuką dovanoti

Ir visiems nusišypsoti.

              Kęstutis Ivinskis

  1a klasės mokinukai dalyvavo Tolerancijos dienos veiklose. Karpė namus, klijavo, piešė, spalvino,  ,,vyko didžiulės statybos“ – kilo ilgiausia Tolerancijos gatvė, kurioje stiebėsi ne tik namai, perėjos, tiltai, bet ir žaidimų aikštelės, parkai. Kurdami vaikai įdėjo labai daug meilės bei šilumos. Tolerancijos gatvės kiekvienas namelis buvo ypatingas, nes jame „gyveno“ draugiškumas, pagarba, pagalba ir supratimas. Vaikai su mokytoja aptarė, ką reiškia žodis tolerancija, kaip ją galime parodyti kasdieniniuose darbuose ir bendravime. Žaidė žaidimą „Tolerancijos gatvė“, kuriame mokėsi būti draugiški, išklausyti kitus ir dirbti kartu.

    Tai buvo šilta, kūrybiška ir prasminga diena, priminusi, kad Tolerancijos gatvė, tai  gatvė, kuria vaikštome, kurioje mums visiems smagu susitikti, kuri kūrėsi iš gerumo ir pagarbos.