Progimnazija Sausio 13-ąją tampa namais atminčiai

      Sausio rytai paprastai būna tylūs ir truputį susimąstę. Toks ir šis – sausio 13-osios rytas mūsų progimnazijoje. Tačiau tą tylą pamažu pripildo šviesa. Ne triukšminga, ne akinanti, o tokia, kuri šildo iš vidaus. Tai „Pergalės šviesa“. Dar prieš prasidedant pamokoms, languose sužibo žvakelės. Mažos, trapios liepsnelės, bet kartu nepaprastai stiprios. Jos primena, kad laisvė niekada nebuvo savaime suprantama, o pergalės kartais gimsta ne iš ginklų, o iš vienybės, drąsos ir tikėjimo.

      Mokykloje ši diena kitokia. Koridoriai atrodo ramesni, žvilgsniai – gilesni, o žodžiai – atsargesni. Kiekviena uždegta žvakė tampa nebyliu „ačiū“ tiems, kurie stovėjo už mūsų laisvę, ir tylia pažado sau forma – prisiminti. „Pergalės šviesa“ kasmet tyli ir prasminga. Ir būtent todėl ji tokia jauki. Ji sujungia bendruomenę bendrame jausme – pagarboje, atmintyje ir ramioje stiprybėje. Tą rytą suprantame, kad istorija nėra tik vadovėlio puslapiai. Ji gyva mūsų languose, mūsų širdyse ir tame šviesos taške, kuris, nepaisant žiemos tamsos, visada užsidega.

    Sausio 13-ąją mūsų progimnazija kasmet tampa namais atminčiai. O pergalės šviesa – tiltu tarp praeities ir dabarties, primenančiu, kad laisvė prasideda nuo atminties.