Užvėrus pradinės klasės duris

      Šią savaitę mūsų mokykloje aidėjo neįprasti plojimai – čia vyko ketvirtokų išleistuvės. Tai ypatinga diena, kai nedrąsūs pirmokai, prieš ketverius metus pirmą kartą peržengę klasės slenkstį, šiandien jau stovėjo pasitempę, subrendę ir pasiruošę naujam gyvenimo etapui. Šventės buvo kupinos tyro vaikiško juoko, šviesios nostalgijos ir jautriai sužibusių ašarų. Renginiai kvietė į keliones laiku. Ekrane ir vaikų pasakojimuose atgijo įsimintiniausios mokyklinio gyvenimo akimirkos. Mokiniai garsiai priminė visus nuotykius: nuo pasimetusių penalų pirmoje klasėje, sprogusių bananų, triukšmingų ekskursijų iki pirmųjų rimtų laimėjimų ir stiprių draugysčių. Šie pasakojimai salėje sėdintiems tėvams ir mokytojams leido dar kartą išgyventi, kaip greitai užaugo jų vaikai. Šventinę nuotaiką kūrė ir nuostabūs šokiai - nuo elegantiško,  jaudulio kupino valso iki energingo šiuolaikinio pasirodymo.

     Emocijų banga užliejo ir salėje suskambus dainoms. Prasmingi ir gražūs kūriniai apie vaikystę, draugystę ir nenumaldomai bėgantį laiką palietė kiekvieno širdį. Kai vaikai dainavo apie paliekamus suolus ir skrydį aukštyn, salėje sunkiai pavyko rasti žmogų, kurio akyse nežibėtų ašaros. Svarbiausia šventės dalis buvo skirta padėkai. Ketvirtokai paruošė pačius gražiausius žodžius savo pirmosioms mokytojoms – už kantrybę, už rankos palaikymą rašant pirmąją raidę ir už išmintį, kuri liks visam gyvenimui. Ne mažiau jautrūs žodžiai skambėjo ir tėveliams. Vaikai dėkojo už nemiegotas naktis, pagalbą ruošiant namų darbus ir besąlygišką meilę. Mokytojams ir administracijai įteikti gėlių žiedai tapo simboliniu ačiū už ketverius metus augintą sparnų stiprumą.

     Šventės baigėsi, o pradinės mokyklos durys užsivėrė. Tačiau šie ketvirtokai išsineša ne tik žinias, bet ir šiltus prisiminimus, kurie juos lydės penktoje klasėje ir visame tolimesniame gyvenimo kelyje.

Sėkmės jums, būsimieji penktokai!