Išvyka į pogrindinę spaustuvę „ab“

 Paskelbus atnaujintų ugdymo programų scenarijų  išbandymų  datą – kovo 16 Knygnešio dieną, skirtą paminėti XIX a. knygnešių veiklai, 6e klasės mokiniams kilo mintis pasidomėti pogrindine spauda Lietuvoje XX a. sovietinės okupacijos metais, kai visa legali spauda buvo sovietų valdžios cenzūruojama ir ideologizuota, patyrinėti kokie buvo pogrindiniai leidiniai, kur, kokiomis sąlygomis jie buvo spausdinami ir platinami, kokie žmonės prisidėjo prie jų leidimo.

   Prisiminę 5 klasės istorijos temą apie taikų pasipriešinimą sovietinei okupacijai ir apie pogrindinės ,,Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50- mečio jubiliejų, šeštokai leidosi į slaptos spaustuvės paieškas. Pasirodo Pakaunėje Domeikavos apskrityje gūdžiu sovietmečiu nuo 1980 metų veikė pogrindinė spaustuvė, kurios sovietams taip ir nepavyko aptikti.

        Vadovaudamiesi principu: ,,Geriau vieną kartą pamatyti, negu 10 kartų išgirsti“ šeštokai sėdo į autobusą ir nuvyko į spaustuvę „ab“.

      Ten juos pasitiko Birutė Anziulienė, spaustuvės įkūrėjo Vytauto Anziulio žmona, kuri buvo  ir pogrindinės spaustuvės angelas – sargas (ji specialiai įrengtu skambučiu sutartiniais signalais įspėdavo spaustuvėje dirbančius  apie pavojus). Ji papasakojo, kodėl spaustuvė vadinosi „ab“. 

    Bet įdomiausia tiriamoji veikla prasidėjo, kai ponia Birutė nusivedė mokinius į šiltnamį ir paprašė surasti įėjimą į pogrindinę spaustuvę. Po ilgų nesėkmingų paieškų, ponia Birutė davė mokiniams užuominą – metalinę rankeną „raktą“...

    Šeštokai ilgai ieškojo kur būtų galima jį pritaikyti, kad atvertų „duris“ į spaustuvę – taip sumaniai buvo užmaskuotas įėjimas. Kai pagaliau pavyko pajudinti ir patraukti vandens baseinėlį, po kuriuo atsivėrė anga ir laiptai, vedantys į slaptos spaustuvės patalpas. Šeštokus labai nustebino, kad tas patalpas po šiltnamiu iškasė ir įrengė tik du žmonės – Vytautas Anziulis ir jam talkinęs Juozas Bacevičius.

  Šeštokai ne tik klausėsi ponios Birutės pasakojimo, kuriame ji pasidalino savo  išgyvenimais, nuolatiniu nerimu  dėl šeimos saugumo, bet ir patys galėjo paliesti ir pabandyti surinkti savo pavardę iš mažų metalinių raidelių, apžiūrėti jau surinktą puslapį, įsivaizduoti kiek laiko užtrukdavo žodžio, sakinio surinkimas. Ponia Birutė įjungė ir pademonstravo, kaip veikė savadarbė XX a. spausdinimo mašina, kurios pagalba buvo spausdinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, maldynėliai ir kt., viso 23 pavadinimų patriotinio ir religinio turinio leidinių. Jų bendras tiražas per 130 tūkst. egzempliorių.

    Išspausdintus leidinius Juozas Bacevičius slapta išgabendavo iš spaustuvės. Jie buvo platinami ir Lietuvoje, ir gabenami į JAV, kur per radijo stotį „Amerikos balsas“ skaitomi. Tokiu būdu šaltojo karo metais iš už „geležinės uždangos“ informacija apie žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupuotoje Lietuvoje  pasklisdavo laisvame pasaulyje, suteikdami viltį, kad Lietuvoje išauš laisvės diena.

        Išvyka į pogrindinę spaustuvę „ab“ mokiniams padarė didelį įspūdį. Mokiniai palygino XIX ir XX amžių pogrindinės spaudos ypatumus, pagilino pažinimo, pilietiškumo, kultūrinę, socialinę kompetencijas.